Praktinio mokymo vadovo „Medijų ir informacinis raštingumas“ pristatymo renginiu „Saugesnio interneto“ projekto vykdytojai pradėjo parengtų išteklių viešinimo renginių ciklą. 2021 m. kovo 31 d. vykusiame renginyje dalyvavo per 80 dalyvių: mokyklų vadovai, įvairių dalykų mokytojai praktikai, Nacionalinės švietimo agentūros darbuotojai.
Leidėjo „Deutsche Welle“ (DW) praktinį mokymo vadovą „Medijų ir informacinis raštingumas“ pristatė Evaldas Rupkus, „DW Akademie“ Medijų vystymo Azijoje ir Europoje departamento projektų ir mokymų vadovas. Medijų ir informacinį raštingumą (toliau – MIR) jis apibrėžė kaip kompetencijų rinkinį, padedantį žmonėms naviguoti medijų pasaulyje. Toliau savo pranešime jis kalbėjo apie tai, kad leidinyje aprašomos įvairios temos, pateikiami pavyzdžiai, pagrindinė informacija apie medijas, naujienas ir žurnalistiką, socialines medijas, fotografiją ir vaizdo įrašus padės ugdyti mokinių kompetencijas – kaip rasti ir naudoti informaciją, suprasti ir įvertinti medijas, kurti ir dalytis žinutėmis, žinoti savo teises ir pareigas, įgyvendinti savo teises ir atsakingai komunikuoti. Jis akcentavo, kad svarbu nepamiršti kultūrinės ir religinės įvairovės, to, kaip šiuolaikinių medijų pasaulyje prisistato atskiros tautinės grupės, kaip skatinamas religinis dialogas.
Medijų ir informacinio raštingumo leidinio pristatymas. Evaldas Rupkus
Leidinyje pateiktos pamokos suteikia mokiniams galimybę daugiau sužinoti apie medijas per praktinius pratimus, diskusijas ir žaidimus, skatinama per kūrybą, įgalinant kurti ir dalytis, realizuoti medijų ir informacinio raštingumo ugdymą. Šio leidinio vertimas parengtas Nacionalinės švietimo agentūros koordinuojamo projekto „Saugesnis internetas“ ir Europos Sąjungos Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) lėšomis.
Pranešėja Liudmila Corlateanu, „DW Akademie“ projektų vadovė Moldovoje, renginio dalyviams pristatė Moldovos pasirenkamojo medijų ir informacinio raštingumo kurso koncepciją gimnazijos klasių mokiniams, pristatė pagrindines šiame kurse nagrinėjamas temas. Mokyti MIR Moldovoje pradedama nuo teorijos, po to pereinama prie mokinių patirties ir praktinių klausimų, diskusijų, apskritųjų stalų, grupinių darbų. Mokiniai nagrinėja, koks žiniasklaidos poveikis „Z kartos“ pilietiniam dalyvavimui, kokia yra jų, kaip piliečių, atsakomybė ir žurnalistų atsakomybė užtikrinant saviraiškos laisvę ir pan. Iš viso šiam kursui skiriamos 34 val. per metus.
Moldovos pasirenkamojo MIR kurso koncepcija gimnazijų klasių mokiniams (pranešimas anglų kalba). Liudmila Corlateanu
Estijoje MIR yra integruojamas į kitus dalykus. Integravimo pavyzdžių į kalbas, matematiką ir gamtos mokslus pristatė Hele Liiv-Tellmann, Estijos švietimo ir jaunimo tarybos atstovė. Ji paminėjo, kad nuo 2010 metų vidurinėse mokyklose estų kalbos ir literatūros pamokose yra privalomas kursas „Medijos ir jų įtaka“. Jo metu mokiniai mokosi: įsivaizduoti pagrindinį komunikacijos modelį ir žiniasklaidos vaidmenį informacinėje visuomenėje; susipažįsta su žiniasklaidos kanalais ir žanrais, jų ypatumais ir žiniasklaidos tekstų suvokimo specifika; analizuoti žodinius tekstus vaizdiniame ir audiovizualiniame kontekste; gali suformuluoti teksto pranešimą, interpretuoti tekstą susijusių tekstų kontekste; atskirti faktus ir nuomones bei patikimą ir abejotiną informaciją; gali identifikuoti argumentus ir pagrindines žodinio bei vizualinio poveikio technikas žiniasklaidos tekstuose; kritiškai analizuoti reklamą ir suprasti paslėptus reklamos pranešimus. Iki 2021 metų pabaigos Estijoje planuojama parengti Medijų raštingumo strategiją, kurioje bus apibrėžtos šiandienos švietimo problemos, susijusios su medijų raštingumu, ir jų sprendimai.
MIR integravimo pavyzdžiai į kalbas, matematiką ir gamtos mokslus Estijoje (pranešimas anglų kalba). Hele Liiv-Tellmann
Po pagrindinių pranešimų renginio dalyviai dalijosi idėjomis, kaip įtraukti medijų ir informacinio raštingumo temas į atnaujinamas bendrojo ugdymo programas. Dalyvių nuomone, būtina intelektinės nuosavybės ir autorystės temas integruoti įvairiuose dalykuose, jie siūlė vietoj pateikčių kurti trumpus informacinius filmukus, žvelgiant iš perspektyvos, MIR galima įtraukti jau į pradinių klasių mokymą ir žaismingai su juo supažindinti, 5–7 klasėse galėtų būti būreliai, 8–10 klasėse – pasirenkamas modulis, o 11–12 klasėse galėtų būti galimybė MIR rinktis kaip pasirenkamąjį dalyką, pvz., programavimo alternatyvą. Lietuvos mokytojai sutarė, kad MIR temos šiuo metu integruojamos labai fragmentiškai ir tik iniciatyvių mokytojų dėka. Pasirenkamasis MIR kursas leistų giliau panagrinėti su šiuolaikinėmis medijomis susijusias temas.
Renginį moderavo Arminas Varanauskas, asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius, „Saugesnio interneto“ projekto naujienas anonsavo jo vadovė Salomėja Bitlieriūtė, renginio pabaigoje kvietusi dalytis pristatytu leidiniu ir dalyvauti tolesniuose projekto vykdytojų parengtų išteklių viešinimo renginiuose ir planuojamuose mokymuose – Saugesnio interneto ambasadoriams ar besidomintiesiems jų veikla mokykloje.
Giedrė Čiapienė,
Švietimo pagalbos departamento
Mokyklų veiklos plėtros skyriaus metodininkė
Saugesnio interneto ambasadorių koordinatorė
Tel. 8 658 18 319
El. p. Giedre.Ciapiene@nsa.smm.lt
