Internetas tarp galimybių ir grėsmių

Rugsėjo 30 d. vykusioje LINEŠA konferencijoje „Saugesnio interneto politika: kaip tobulinti mokymo procesą?“ švietimo specialistai, politikos formuotojai ir tarptautiniai ekspertai svarstė, kaip Europos Sąjungos Better Internet for Kids (BIK+) strategija ir Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA) keičia vaikų ir paauglių saugumo sampratą internete.

Buvo pabrėžta, kad beveik visos Lietuvos šeimos, auginančios vaikus, turi interneto prieigą, o tai reiškia nuolatinį buvimą skaitmeninėje erdvėje. Greta kūrybos, mokymosi ir bendravimo galimybių ši erdvė kelia ir naujų rizikų – nuo patyčių ir privatumo pažeidimų iki psichologinio spaudimo bei manipuliacijų algoritmais. Kalbėta apie tai, kad vien teisinės priemonės šių iššūkių neišspręs – būtinas tėvų, mokyklų ir bendruomenių įsitraukimas. Renginio dalyviai sutiko: „vaikus turėtų auginti tėvai, o ne algoritmai“, – sako Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė.

Europa siekia „geresnio interneto“

Better Internet for Kids (BIK+) iniciatyva (https://better-internet-for-kids.europa.eu/en) jungia visus ES saugesnio interneto centrus ir remiasi trimis principais – apsauga, įgalinimu ir dalyvavimu.

Pirmasis ramstis kalba apie „saugą pagal dizainą“ – amžių atitinkančias paslaugas, turinio šalinimo mechanizmus ir patikimus pranešimo kelius. Antrasis – apie medijų raštingumą ir tėvų bei pedagogų gebėjimą atpažinti grėsmes. Trečiasis – apie vaikų balsą: jų teisę būti išgirstiems sprendžiant, kaip turi atrodyti saugus internetas.

INSAFE tinklo atstovas Karl Hopwood pristatė naujausius duomenis: daugiausia problemų kyla socialiniuose tinkluose, sparčiai daugėja vadinamojo sextortion (liet. Seksualinis priekabiavimas elektroninėje erdvėje) turinio ir dirbtinio intelekto sukurtų apgaulingų vaizdų. Pastebima ir nauja tendencija – vaikai naudoja DI „kompanionus“ emocinei paramai, tačiau šie įrankiai dažnai teikia klaidingus ar net žalingus patarimus.

BIK+ rekomenduoja švietimo įstaigoms daugiau dėmesio skirti skaitmeniniam raštingumui ir bendraamžių mokymuisi. Kaip pažymėjo Hopwood, „vaikai turi turėti vietą, kur jie gali kalbėti apie tai, ką mato internete, be baimės, kad bus nubausti.“

Italijos patirtis: jauni žmonės kaip pokyčio dalyviai

Italijos Saugesnio interneto centras pristatė jaunimo įsitraukimo praktiką: hibridines sesijas, diskusijas su „Meta“, „Google“ ir „TikTok“ atstovais, debatų forumus SID 2025

konferencijoje. Ši šalis parodė, kad tikra vaikų ir paauglių apsauga prasideda tuomet, kai jaunuoliai patys tampa aktyvūs dalyviai, o ne vien pasyvūs politikos adresatai.

Italijos mokyklose veikia kibernetinių patyčių referento sistema – kiekvienoje mokykloje paskirtas asmuo, atsakingas už reagavimą į skaitmeninio smurto atvejus. Turinys, galintis sukelti žalą, turi būti pašalinamas per 48 valandas. Be to, sudaromos stebėsenos komisijos, kuriose dalyvauja vadovai, mokytojai, mokiniai ir tėvais. Pavyzdžiui Italijoje, atrinktose mokyklose, jau yra testuojama programa pritaikant Skaitmeninių paslaugų aktą. Su SPA susipažinę mokytojai ar darbuotojai supažindina vaikus ir jaunimą su galimybe pranešti SPA apie pažeidimus ir kaip suprasti savo teises.

Kaip pabrėžė pranešėjai, vienas svarbiausių aspektų – tarpusavio ugdymas: kai kalba bendraamžiai, auditorija klausosi kitaip. Šią patirtį taiko ir Lietuvoje veikiantis projektas „Draugiškas internetas“, kurio jaunieji ambasadoriai vyksta į mokyklas, kalbasi su mokiniais apie patyčias, manipuliacijas ir kritinį mąstymą.

Skaitmeninių paslaugų aktas: atsakomybė platformoms

Skaitmeninių paslaugų aktas (Digital Services Act) – tai Europos Komisijos priimtas reglamentas kontroliuojantis internetinio turinio įtaką visuomenei. Pagal SPA platformos kurios pasiekia daugiau nei 10% ES gyventojų (arba daugiau nei 45 milijonus) yra vadinamos labai didelėmis internetinėmis platformomis (very large online platforms VLOP). SPA sukuria standartus, kaip šios interneto platformos turi elgtis su turiniu, reklama, vartotojų teisių išaiškinimu, pranešimu apie žalingą informaciją. Jis užtikrina, kad visos ES valstybės taikytų vienodus standartus, o didžiosios technologijų kompanijos būtų atskaitingos už turinio saugumą.

Pagal DSA, mažesniems paslaugų teikėjams taikomi baziniai reikalavimai, o didžiosioms platformoms (kaip pvz. „Google“, „Meta“, „TikTok“, „Amazon“) – išsamūs sisteminės rizikos vertinimai. Jos privalo reguliariai tikrinti, kaip jų veikla veikia vartotojų teises, vaikų apsaugą ir duomenų privatumą.

Ypatingas dėmesys skiriamas 28 straipsniui, reglamentuojančiam vaikų saugumą. Platformos turi užtikrinti numatytuosius saugius nustatymus, vaikams suprantamus skundų (angl. reporting) mechanizmus, o algoritmai neturi skatinti priklausomybės. Europos Komisija testuoja amžiaus patvirtinimo sprendimą, leidžiantį platformoms nustatyti naudotojo amžių nerenkant perteklinių duomenų (https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/library/commission-publishes-guidelines-protection-minors).

„Vien pasakyti, kad paslauga ‘neskirta nepilnamečiams’, neužtenka – platformos turi aktyviai rūpintis vaiko apsauga“, pabrėžė pranešėja teisininkė Anželika Banevičienė.

Vienas iš realių pavyzdžių – „TikTok Lite“ atlygio programa, kurią Komisija uždraudė Europos Sąjungoje dėl galimų pažeidimų nepilnamečių apsaugos srityje (https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_24_2227).

Iššūkiai ir sprendimai švietimo sektoriuje

Diskusijų dalyviai kalbėjo, kad naujos ES politikos turės prasmę tik tada, kai jos bus pritaikytos praktikoje – mokyklose, savivaldybėse ir šeimose. Siūlyta kurti aiškius reagavimo protokolus, kurie padėtų pedagogams ir tėvams greitai reaguoti į smurto ar privatumo pažeidimų atvejus.

Psichologė Agnė Stankevičiūtė pabrėžė, jog dažnai nuo kibernetinių patyčių nukentėję vaikai lieka vieni spręsti situaciją. Mokykloms reikalingi aiškūs, ministerijos patvirtinti algoritmai, kurie apibrėžtų, „kas ir kada įsijungia į pagalbos procesą“.

„Draugiško interneto“ koordinatorius Liudas Mikalkevičius pristatė planus stiprinti bendradarbiavimą su mokyklomis, įtraukiant jaunimo ambasadorius ir akademinius partnerius, kad ši tema nebūtų sprendžiama fragmentiškai. Kaip jis teigė, „vaikų apsauga internete turi būti ne kampanija, o tęstinė švietimo kultūros dalis“.

Išvados

Europos lygmens dokumentai – BIK+ strategija ir DSA – nustato aiškius standartus, bet tik nuo mūsų priklauso, ar jie taps realia apsauga vaikams. DSA 28 straipsnyje numatyta „sauga pagal dizainą“ reiškia ne tik techninius nustatymus, bet ir etinę pareigą kurti aplinką, kurioje vaikai galėtų mokytis be baimės. Svarbiausia – išlaikyti pusiausvyrą tarp laisvės ir saugumo: technologijos negali būti vaikų auklė, o skaitmeninis pasaulis – jų vienintelis mokytojas.

_______

Saugesnio interneto centras Lietuvoje – “Draugiškas internetas” yra ES bendrai finansuojamas projektas. Turinys išsakytas renginio metu yra pranešėjų ir dalyvių asmeninės nuomonės ar įsitikinimai ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos sveikatos ir skaitmeninės ekonomikos vykdomosios įstaigos (HaDEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei HaDEA negali būti laikomos atsakingomis už renginio bei straipsnio turinį.