Vaikų smalsumas ir žingeidumas yra nepažabojami. Jie ypatingai nori būti išgirsti ir pripažinti. Šios savybės dažnai nuveda į uždraustas, „raudonąsias“ zonas, kur vaikai rizikuoja savo ir kai kuriais atvejais artimųjų saugumu ir gerove. Ypač slidi zona yra internetas bei socialiniai tinklai. Juose jaunieji jų lankytojai, nesusimąstydami apie pasekmes, atskleidžia nemažai informacijos ir duomenų apie save, draugus, artimuosius, aplinką, kurioje būna ir ką joje veikia. Įsitraukia į uždaras grupes, kuriose slypi daug pavojų, keliančių grėsmę ne tik saugumui, bet kai kuriais atvejais net ir gyvybei.

Prieš porą mėnesių tėvams siaubą kėlė po daugiau nei metų atsinaujinęs žaidimas „Momo iššūkis“, kurio baisiausios pasekmės – kelių paauglių savižudybės Kolumbijoje, Argentinoje, Indijoje. Panašių pavyzdžių rastume ir daugiau. Tačiau šįkart ne apie tai.

Siekdama bent kažkiek apsaugoti vaikų privatumą, saugumą, o gal net gyvybę, „Rinkos aikštės“ žurnalistė advokatų kontoros GLIMSTEDT advokatės Giedrės RIMKŪNAITĖS–MANKE bei už draugišką internetą atsakingo Švietimo informacinių technologijų centro direktoriaus pavaduotojo Manto MASAIČIO paprašė atsakyti į kelis klausimus. Galbūt šie atsakymai padės tėveliams ar kitiems vaikui artimiems žmonėms dar kartą permąstyti ir patikrinti, ar iš tiesų vaikas yra pakankamai saugus socialiniuose tinkluose ir neatskleidžia per daug asmens duomenų apie save.

– Kada rekomenduotumėte vaikams pradėti naudotis soc. tinklais?

Giedrė: Daugelio socialinių tinklų (pavyzdžiui, „Facebook“, „Instagram“) taisyklės numato, kad paskyras gali susikurti tik asmenys, sulaukę 13 metų amžiaus. Pagal Lietuvos duomenų apsaugos reikalavimus, kai vaikui tiesiogiai siūlomos paslaugos internete, vaiko asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, tik jeigu sutikimą duoda ne jaunesnis kaip 14 metų vaikas. Už jaunesnius vaikus sutikimą turėtų duoti tėvai.

Tad ir rekomenduočiau orientuotis į šį amžių. Tačiau manau, kad svarbiausia, jog vaikas, prieš pradėdamas naudotis socialiniais tinklais, būtų tam pasiruošęs: žinotų apie galinčius kilti pavojus, kaip saugiai elgtis internete, kokių duomenų nereikėtų atskleisti, kaip pasirinkti tinkamus nustatymus ir pan.

Reikėtų įvertinti tai, kad jau dabar yra pažengusios veido atpažinimo technologijos, o dar po kelerių metų jos bus plačiai naudojamos. Tad įsivaizduokime, ar norėtumėme, kad būsimasis jūsų vaiko darbdavys arba būsima buvusioji mergina matytų jo šiandienos nuotraukas?G. Rimkūnaitė-Manke

Mantas: Kaip bebūtų keista, pastebėjau, kad visoje Europoje visur tas amžius skiriasi. Pietinės šalys linkusios amžių didinti, šiaurinės šalys – mažinti. Pavyzdžiui, koks graikas gali šaukti, kad šešiolikos tai ne ne, jokiais būdais, o koks danas klausti, kodėl mano dvylikametis vaikas negali naudotis socialiniais tinklais. Šiuo atveju tikriausiai vieningos rekomendacijos nėra.

Mūsų šalis, Lietuva, labiau šiaurinė šalis ir mums atrodo, kad jaunesni vaikai gali pradėti naudotis socialiniais tinklais. Man asmeniškai atrodo lygiai taip pat. Aišku, turėtumėm mokyti vaikus laikytis įstatymo, kuris, kaip minėjo teisininkė, numato socialinių tinklų naudojimą nuo 14 metų.

– Ar apskritai verta vaikams kurti paskyras socialiniuose tinkluose?

Giedrė: Tai priklauso nuo tėvų požiūrio. Iš teisinės pusės galiu pasakyti, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas įtvirtino naują teisę – teisę būti pamirštam. Viena iš jos atsiradimo priežasčių ir yra vaikų duomenų rinkimas. Jeigu vaikas, dar nesuvokdamas galimų pavojų, davė sutikimą tvarkyti jo asmens duomenis (pavyzdžiui, susikūrė paskyrą socialiniame tinkle ir ten kėlė nuotraukas), vėliau jis gali reikalauti, kad tokie asmens duomenys būtų pašalinti. Tačiau ši teisė nėra absoliuti, jos įgyvendinimas nėra paprastas, o kartais visa apimtimi ir neįmanomas.

Mantas: Jeigu nepasitikima vaikais, žinoma, tada galbūt apskritai neverta kurti paskyrų socialiniuose tinkluose. Jei pamenate, ne taip seniai buvo didelis sujudimas dėl „Momo“. Mane nustebino, kai skundėsi pradinukės mama, kad „Momo“ yra baisu. Kaip pradinukė jau turi išmanųjį telefoną ir socialinių tinklų paskyras? Ko tada mama tikisi? Taip išeina, kad aš tam vaikui viską nuperku ir esu geras, o jo saugumu turi pasirūpinti kiti…

Apskritai tėvai turėtų pasvarstyti, ar vaikas yra pakankamai brandus socialiniams tinklams, kiek tėvas ar mama paskui bus pasiryžęs skirti laiko, pastangų vaiko apsaugai, pokalbiams, domėjimuisi ir ar tai nebus konfliktų šaltinis šeimoje. Kiekvienoje šeimoje tai yra individualu.

– Kaip apsaugoti vaikus nuo socialiniuose tinkluose tykančio pavojaus?

Giedrė: Manau, kad svarbiausia tėvams kalbėtis su vaikais. Prieš pradėdami naudoti socialinius tinklus, vaikai turėtų būti tam pasiruošę. Tėvai galėtų aptarti, kaip reikėtų naudoti socialinius tinklus, kokias nuotraukas ar kitą turinį galima talpinti, ko reikėtų vengti, padėti susitvarkyti privatumo nustatymus. Taip pat vaikai turėtų žinoti, ką jie turėtų daryti, jeigu įtaria, kad susiduria su piktavaliu arba mano, kad kitas pažeidžia jo teises. Internete galima rasti tikrai nemažai vaikams parengtos informacijos apie saugų elgesį internete. Manau, kad su tokia informacija susipažinti verta tiek vaikams, tiek jų tėvams.

– Ar kurdami paskyrą socialiniame tinkle vaikai turėtų meluoti savo gimimo datą, t.y. ar turėtų „tapti vyresniais“?

Giedrė: Mano manymu, tikrai ne. Be to, daugelyje socialinių tinklų yra galimybė pranešti apie paskyras, sukurtas jaunesnio amžiaus asmens.

Mantas: Didžioji dalis socialinių tinklų turi nuostatas skelbti tuos duomenis viešai ar ne. Vaikus būtina pamokyti, kad kuo mažiau savo duomenų skelbtų viešai. Meluoti, nemanau, kad yra gera mintis. Kodėl, tarkim, jeigu solidus dėdė sako, kad jam yra 12 metų, jis jau yra nusikaltėlis, o vaikas, kuris sako, kad jam yra 25-eri – ne nusikaltėlis, o tik saugosi nuo galimų pavojų? Manau, taikyti dvigubų standartų nereikėtų. Geriau apskritai viešai neskelbti savo amžiaus, t.y. naudotis privatumo nuostatomis.

– O kaip su nuotraukom, ar jas vaikai gali kelti į socialinius tinklus?

Giedrė: Savo nuotraukomis vaikai gali dalintis. Tik, vėlgi, tėvai su vaikais turėtų iš anksto aptarti taisykles. Tuo tarpu kito asmens nuotraukų be jo sutikimo skelbti negalima. Vaikai, besinaudojantys socialiniais tinklais, turi tai žinoti ir mokėti gerbti savo draugų ir šeimos narių teisę į privatumą.

Taip pat socialinių tinklų, pavyzdžiui, Facebook nustatymai leidžia pasirinkti, kad kitas asmuo galėtų tave pažymėti (tag) nuotraukoje tik jeigu su tuo sutinki. Toks nustatymas neapriboja kitų galimybės skelbti tavo nuotraukas. Tačiau kol sutikimas nebus patvirtintas, nuotrauka neatsidurs ant tavo sienos.

Apskritai tėvai turėtų pasvarstyti, ar vaikas yra pakankamai brandus soc. tinklams, kiek tėvas ar mama paskui bus pasiryžęs skirti laiko, pastangų vaiko apsaugai, pokalbiams, domėjimuisi ir ar tai nebus konfliktų šaltinis šeimoje.M. Masaitis

Mantas: Dabar sakome, jog trumposios SMS žinutės užgožė gebėjimą rašyti laiškus. Tai galima sakyti, kad instagramas užgožė gebėjimą apskritai rašyti. Tendencijos yra tokios, kad viskas vyksta kitais formatais – nuotraukomis, video, kartais net ir muzika. Vargu, ar pavyks kažką pasiekti kažkokiais draudimais.

Antra vertus, kokia nors nuotrauka, žinoma, gali būti keliama į internetą. Tik svarbiausia – reikia ugdyti vaikų supratimą, gerą skonį ir t.t. Nes labai dažnai nebūna supratimo, ką galima ir ko negalima.

– Dažnai ir tėvai, norėdami pasidžiaugti ar pasigirti savo atžalomis net nesusimąstydami kelia įvairiausias nuotraukas į soc. tinklus? Ar toks tėvų elgesys nepažeidžia vaikų duomenų apsaugos?

Giedrė: Iki 14 metų vaikų tėvai yra jų atstovai ir formaliai tai jie priima sprendimą skelbti vaikų nuotraukas, ar ne. Todėl formaliai tai nėra pažeidimas.

Mano asmenine nuomone, tėvai turėtų gerbti vaiko teisę į privatumą ir prieš skelbdami vaiko nuotrauką pagalvoti, ar džiaugtųsi, jeigu tai būtų jų pačių nuotrauka. Nepaisant teisės būti užmirštam įtvirtinimo, tai, kas atsiduria internete, ten ir lieka.

Reikėtų įvertinti tai, kad jau dabar yra pažengusios veido atpažinimo technologijos, o dar po kelerių metų jos bus plačiai naudojamos. Tad įsivaizduokime, ar norėtumėme, kad būsimasis jūsų vaiko darbdavys arba būsima buvusioji mergina matytų jo šiandienos nuotraukas? Mes su vyru esame priėmę sprendimą, kad mūsų vaikų nuotraukos atsiras viešai internete tada, kai jie patys, suvokdami pasekmes, dėl to nuspręs.

Mantas: Tėvai taip pat kaip ir vaikai – vieni labiau išprusę šioje srityje, kiti – mažiau. Vieni kelia bet ką, bet kaip, o kiti apgalvoja, ką kelia. Šiuo atveju kiekvienas žmogus turėtų kritiškai žiūrėti į tą nuotrauką, kurią ketina kelti į soc. tinklus.

Apskritai kelti nuotrauką, kurioje yra kitas žmogus ganėtinai keblus klausimas. Aš nemanau, kad turėtume sau viską uždrausti, kad jau negaliu paskelbti vaiko nuotraukos. Smagu pasigirti, pasigrožėti savo vaikais ir čia nėra nieko blogo. Tačiau tėvai turėtų gerai pagalvoti, kokia ta nuotrauka turėtų būti ir kad netaptų pedofilų grobiu ar pan. Jeigu kūdikį ar vaiką maudai vonioje, tai gal tokių nuotraukų kelti į internetą nereikėtų. Bet, jeigu pastatėme gražų sniego senį, gal ir nieko tada?

Tiesa, esu matęs nemažai negimusio žmogaus ultragarsinių nuotraukų. Nesu tikras, kad ten yra asmens informacija ir man truputį keista, kad tokios nuotraukos apskritai atsiranda socialiniuose tinkluose, bet jų iš tiesų yra (juokiasi).

– Darželiai, mokyklos ar kitos įstaigos taip pat dalijasi nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Kada tai jau yra vaiko duomenų apsaugos pažeidimas, o kada ne?

Giedrė: Ugdymo įstaigos gali dalintis vaikų nuotraukomis tik turėdamos tam aiškius tėvų sutikimus. Jeigu ugdymo įstaiga skelbia vaiko nuotrauką neturėdama tėvų sutikimo, tai neabejotinai yra pažeidimas.

Mantas: Man atrodo, ne visai teisinga bukai vykdyti asmens duomenų saugą. Juk būna mokyklose garbės lentos, kur pakabinamos moksleivių, kuriais didžiuojamės, pirmūnų ar čempionų nuotraukos.

Kalbant apie mokyklų internetinius puslapius, krenta į akis, kad ten yra sukelta daugybė praėjusių renginių nuotraukų. Tačiau kam to reikia? Naujiena internete turėtų būti apie būsimus, o ne apie buvusius renginius. Ypač darželinukų tėvai, jie jaunesni, imlesni technologijoms ir labiau išprusę, todėl turi įvairias uždaras, pašaliniams asmenims neprieinamas grupes. Taigi, informacija ir akimirkomis (nuotraukomis ar vaizdo medžiaga) iš buvusių renginių reikėtų dalintis būtent ten ir padaryti, kad nebūtų prieinama visam pasauliui. Kitas dalykas, jei įkeliama grupinė nuotrauka su daug vaikų ir jie nėra sužymėti vardais, pavardėmis, tai aš nematau labai didelės problemos, kad kas nors gali atsitikti.

– Ar yra sekamos, tikrinamos įvairios grupės ir žiūrima, kur ir kokių vaikų duomenų apsaugos pažeidimų gali būti padaryta?

Mantas: Tikrai nesekama, nes tai paprasčiausiai neįmanoma dėl informacijos apimties. Be to, internetas kinta labai greitai. Ypač uždarose grupėse nėra taip paprasta patikrinti. Ir toks asmens duomenų monitoringas vis tik paliekamas pačiam savininkui. Aišku, kažkiek yra stebimos grupės, turinčios kriminalinį atspalvį. Neduok Dieve, kokie pedofilų tinklai, tai juos stengiamasi kaip įmanoma greičiau išardyti ir pašalinti.

– Kokių duomenų jokiu būdu negalima atskleisti socialiniuose tinkluose?

Giedrė: Socialiniuose tinkluose reikėtų atskleisti kiek įmanoma mažiau asmens duomenų. Visiškai vengti reikėtų atskleisti adresą, įvairius slaptažodžius, prisijungimo duomenis, bet kokius kito asmens duomenis.

– Kodėl taip svarbu apsaugoti vaiko duomenis? Juk jis ne suaugęs, kuris dėl piktavalių elgesio dažniausiai gali nukentėti materialiai…

Giedrė: Vaikų privatumui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys dėl įvairių galimų pavojų. Tai patyčios, seksualiniai kėslai, įvairios apgavystės. Dėl vaikų nuoširdumo, patiklumo tiek fiziškai, tiek materialiai gali nukentėti ir jie patys, ir tėvai.

– Kokių apskritai taisyklių tiek mes, suaugusieji, tiek patys vaikai turėtų laikytis, kad nebūtų pažeista vaikų duomenų apsauga?

Giedrė: Reikėtų atskleisti tik tiek duomenų, kiek tai yra būtina, ir įmanomai siauresniam asmenų ratui. Socialiniuose tinkluose, kur skelbiame asmenines nuotraukas ar apie savo asmeninius reikalus, į draugus reikėtų priimti tik pažįstamus žmones. Taip pat svarbu tinkamai susireguliuoti privatumo nustatymus.

Mantas: Kalbant ne tik apie vaikų, bet apskritai apie duomenų apsaugą, ji pažeidžiama tada, kai sukeliama ir paskelbiama pakankamai daug informacijos: nuotraukose pažymimas (tag) kito žmogaus vardas, pavardė, t.y. kai jau gali atsekti, kas yra kas.

Keliant nuotraukas į socialinius tinklus su keliais žmonėmis, reikėtų apsiriboti bendrais pastebėjimais: pavyzdžiui, mūsų šventė miške ar išvyka į mišką ir pan., bet ne sužymėti visus konkrečiai ir pateikti pasauliui.

Proginėmis nuotraukomis, matyt, reikėtų dalintis privačiau, nedaryti jų viešų, o pažymėti jas matomas tik tam, kam reikia. Aišku, tai užima daugiau laiko nustatyti, kas gali matyti tas nuotraukas, bet tas vargas turbūt atsipirktų.

Apskritai ta nuostata, kad matytų draugai ir draugų draugai yra tinkama ne visada. O ypač kalbant apie asmeninius duomenis. Tada derėtų apsiriboti tik labai mažu artimiausių žmonių ratu.

Didžiuosiuose ir populiariausiuose socialiniuose tinkluose yra privatumo nustatymai. Tik reikia pasidomėti, kur jie yra, ką leidžia daryti ir nepatingėti jais naudotis.

Naujiena paskelbta iš www.rinkosaikste.lt