Socialinės medijos – neatsiejama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalis. Jų platformos naudojamos komunikacijai, saviraiškai, laisvalaikiui praleisti. Jos leidžia greitai sužinoti naujausias viso pasaulio aktualijas, reaguoti, vertinti bei masiškai dalintis jomis su kitais vartotojais. Socialinės medijos suteikia galimybę diskutuoti, išreikšti savo nuomonę, nepritarimą arba palaikymą, kelti aktualius klausimus. Vis didėjantys informaciniai srautai bei galimos manipuliacijos auditorijos sąmoningumu iškelia socialinių medijų raštingumo svarbą. Todėl labai svarbu ugdyti jaunimo saugų ir atsakingą naudojimąsi socialinėmis medijomis bei kritinį socialinėse medijose pateiktos informacijos vertinimą. Šioje apžvalgoje pateikiamos socialinių tinklų keliamos grėsmės bei šaltiniai, kuriais galima būtų pasinaudoti aptariant su mokiniais įvairias rizikas socialiniuose tinkluose bei diskutuojant, kaip jas galima būtų sumažinti.

Socialinių medijų pamokas pirmajai pažinčiai rasite:
Medijų ir informacinio raštingumo ugdymo metodinė medžiaga (2015). 10 tema. Žiniasklaida ir socialinės medijos. 88-94 p.

Vis daugiau žmonių didžiąją dalį jiems naudingos informacijos įvairiais klausimais gauna iš socialinių tinklų – bet ar tikrai naudingos? Būtina suvokti, kad socialinės medijos teikia ne tik galimybes, bet kelia pavojus. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose skelbiamos informacijos tikrumo niekas netikrina. Kitas pavyzdys: mes matome ne visą turinį, bet pagal dažniausiai menkai mums žinomus algoritmus mums parinktą turinį – pagal tai, ką anksčiau esame skaitę, peržiūrėję, pamėgę, pasidaliję. Taip sukuriama iliuzija – „filtro burbulas“, kad renkamės mes, tačiau iš tiesų taip nėra, mums pateikiama tik dalis informacijos visumos. Galima sakyti, kad standartinė Google paieška nebeegzistuoja. Net ieškodamas to paties kiekvienas vartotojas gaus individualius jam pritaikytus paieškos rezultatus. Rezultatai pateikiami ne pagal geriausią atitiktį, aukščiausią kokybę, o pagal jus! Vadinamieji signalai renkami iš vartotojų įpročių internete ir asmens duomenų šiose kategorijose: vieta, paieškos istorija, naršymo istorija, socialiniai tinklai. Taigi, nepamirškite, kad internete pateikiama informacija gali būti specialiai jums išrinktas, algoritmų atpjautas pyrago gabalėlis, nebūtinai atspindintis viso pyrago vaizdą.

Nė vienas vartotojas neturi mokėti už Facebook paskyrą ar naudojimąsi paslaugomis. Tačiau mes nesusimąstome, kad šiuo atveju atlygis nėra piniginis, pagrindinė prekė yra vartotojo asmens duomenys – ne tik mūsų savanoriškai perduoti duomenys registracijos metu, bet ir mūsų elgsena socialiniame tinkle.  Duomenys ir informacija, kurią mes paliekame internete, yra analizuojami ir gali padėti sukurti virtualų potencialaus pirkėjo profilį bei padėti nustatyti, kokiu būdu, kaip ir kada lengviausia parduoti prekę būtent šiam vartotojui.

Socialiniuose tinkluose nuolat vykdomi vartotojų tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti, kas lemia vienokią ar kitokią elgseną ir kaip būtų galima paskatinti didesnį platformos naudojimą, didinti reklamų efektyvumą. Socialinio tinklo Facebook duomenų analitikai su mokslininkais atliko eksperimentą, kurio objektais patys nežinodami tapo beveik 690 tūkstančių šio socialinio tinklo vartotojų. Kas žino, gal jame dalyvavai ir tu? Vienai grupei atsitiktinai atrinktų eksperimento dalyvių visą savaitę buvo pateikiamas teigiamo turinio naujienų srautas, kitai – vien neigiamo turinio naujienų srautas. Šio plačios apimties eksperimento rezultatai parodė, kad priklausomai nuo naujienų sraute matomų žinučių, gali keistis ir jas gaunančio asmens nuotaika. Teigiamas žinutes savo naujienų sraute matę vartotojai patys pradėjo dalytis teigiamomis žinutėmis, žiūrėti daugiau teigiamo turinio; ir atvirkščiai neigiamų žinučių atveju – vartotojai, kuriems buvo pateikiamos neigiamų žinučių naujienos, patys pradėjo dalytis neigiamais įrašais. Ką tai parodo? Kad socialiniai tinklai, pasitelkę duomenų apdorojimo priemones, turi galią veikti mūsų nuotaikas, emocijas, manipuliuoti mūsų jausmais. Be to, kaip ir šio eksperimento atveju, visa tai galima daryti mums nežinant.

Daugiau sužinosite:
Vilniaus universiteto sukurta medžiaga apie medijų ir informacinį raštingumą: Socialinės medijos.
Pariser, Eli. Saugokitės internetinių „filtro burbulų“. TED Talks.

Vaizdo žinutės apie tai, kodėl socialiniai tinklai nėra lygu realus gyvenimas:
https://www.youtube.com/watch?v=f8evqoEbSDQ
https://www.youtube.com/watch?v=0EFHbruKEmw

Kaip socialiniai tinklai veikia psichologinę sveikatą?

Šiuo metu populiariausia pasaulyje „TikTok“ programėlė, kuria taip pat naudojasi vaikai ir paaugliai, kaltinama neteisėtų duomenų rinkimu ir grėsmėmis nacionaliniam saugumui. Viena didžiausių jos keliamų grėsmių – neteisėtų duomenų rinkimas ir siuntimas iš telefono. Registruojantis „TikTok“, prašoma suteikti prieigą prie mikrofono bei galerijos, leisti nustatyti telefono lokaciją.
Daugiau sužinosite:
Ekspertė apie „TikTok“: ar norite, kad po jūsų telefoną būtų landžiojama? – Prisijungusi Lietuva.

Labai svarbu uždėti filtrus socialiniuose tinkluose skelbiamai informacijai. Neapgalvotas asmeninės informacijos skelbimas, neetiški komentarai gali turėti neigiamų pasekmių.

Daugiau sužinosite:
Socialinių tinklų ekspertas primena, kad mandagaus elgesio taisyklės galioja ne tik realiame gyvenime, bet ir internete – Prisijungusi Lietuva.
Elkimės saugiau socialiniuose tinkluose.
Visa tiesa apie nuotraukų (ne)saugumą internete: siųsti ar nesiųsti?
Vaikų privatumas internete (I): Dalintis per daug.
Vaikų privatumas internete (II): Papildymas.
Vaikų privatumas internete (III): Justas.
Vaikų privatumas internete (IV): Darbo pokalbis.
Vaikų privatumas internete (V): Žvaigždė.
Per didelis atvirumas internete kelia grėsmių.
Ar moki būti socialiniuose tinkluose?
Pokalbis su hakeriu.

Ginta Orintienė,
tinklapio Draugiškas internetas koordinatorė bei sklaidos ir viešinimo veiklų koordinatorė