Autorius: Ernestas
Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA) yra pirmasis pasaulyje skaitmeninio sektoriaus reglamentas, pagal kurį skaitmeninių paslaugų teikėjai visoje Europos Sąjungoje tampa atsakingi už jų platformose skelbiamą turinį. Daugiausiai dėmesio akte yra skiriama saugesnės interneto aplinkos kūrimui ir vartotojų pagrindinių teisių apsaugai skaitmeninėje erdvėje. Šis reglamentas yra unikalus tuo, kad jame taisyklės ir reikalavimai yra taikomi proporcingai bendrovės dydžiui ir poveikiui visuomenei. Patys paslaugų teikėjai yra skirstomi į 4 rūšis: tarpininkavimo paslaugas, prieglobos („hosting‘o“) paslaugas, interneto platformas ir labai dideles interneto platformas ir paieškos sistemas. Pačios griežčiausios taisyklės ir aukščiausi reikalavimai yra keliami būtent labai didelėms interneto platformoms. Prie jų Europos Komisija priskiria platformas, turinčias daugiau nei 45 milijonus aktyvių naudotojų Europos Sąjungoje. Tarp jų visiems gerai žinomos platformos: „Youtube“, „X“, „Facebook“, „Google“ ir kitos. Šie skaitmeninių paslaugų teikėjai ir jiems taikomi reikalavimai tiesiogiai daro įtaką paprastų vartotojų kasdieniui gyvenimui ir įpročiams.
Visų pirma, dauguma labai didelių skaitmeninių paslaugų teikėjų siekia, kad vartotojai praleistų kuo daugiau laiko jų platformoje. Tą įgyvendinti padeda plačiai naudojami algoritmai, kurie vartotojams parenka turinį, kuris atitinka jų įpročius, pomėgius ir elgesį internete. Šie algoritmai skatina vartotojus vis grįžti į platformą dėl jiems pritaikyto teikiamo turinio. Tačiau būtent dėl šių algoritmų susidaro priklausomybė, dėl kurios sumažėja dėmesingumas, sutrinka miegas, blogėja psichinės sveikatos būklė ir atsiranda kiti ilgalaikiai neigiami poveikiai.
Taip pat labai didelių skaitmeninių paslaugų teikėjų platformose dažnai plinta dezinformacija, nelegalus turinys ir nelegalios paslaugos. Tačiau, kai kurios platformos vis dar susiduria su iššūkiais ir šio turinio nepašalina arba pašalina nepakankamai operatyviai ir efektyviai. Dėl šios priežasties minėtose platformose vartotojai gali susidurti su nepriimtinu, propagandinio pobūdžio ar net šokiruojančiu turiniu. Be to, verta paminėti, kad šiuo metu viena iš pažeidžiamiausių interneto vartotojų grupių – nepilnamečiai, vis dažniau domisi nelegaliomis prekėmis, kurioms įsigyti jie naudoja būtent šias platformas. Nepaisant to, įsigaliojęs Skaitmeninių Paslaugų Aktas įpareigoja labai didelius skaitmeninių paslaugų teikėjus teikti informaciją, statistikas ir duomenis apie pateikiamą turinį, naudojamus algoritmus bei prisiimti už juos atsakomybė. Tai padeda institucijoms ir priverčia pačius teikėjus atrasti problemas ir surasti joms atitinkamus sprendimo būdus.
Taigi, skaitmeninių paslaugų akto labai didelių skaitmeninių paslaugų teikėjų įtaka kasdieniam gyvenimui yra tikrai labai didelė. Nors jų teikiamos platformos yra plačiai naudojamos ir tapo daugumos vartotojų neatsiejama gyvenimo dalimi, visada reikia įvertinti rizikas ir riboti jose leidžiama laiką. Džiugu, jog šios platformos yra reguliuojamos ir kontroliuojamos, nes be skaitmeninių paslaugų akto ir panašių dokumentų jų neigiama įtaka interneto vartotojams būtų žymiai didesnė.
