Svetainės medis|    
  Pagrindinis   Vaikams ir jaunimui Tėvams  
Pranešk
Vaikų linija 116 111

Naujienos ir naujienlaiškiai

/2009-11-03/

Saugesnis internetas – būtinybė mokiniams ir iššūkis mokytojui

Mintys po forumo „Saugesnis internetas 2009”

„Nuo mažens vaikus mokome saugiai elgtis namie, kieme, gatvėje bei mokykloje ir rūpinamės, kai jie kur išeina, klausiame, kur, su kuo, ką veiks, kada grįš. Atrodo šiais laikais gatvėje nėra saugu... Norime, kad jie savo laisvą laiką geriau leistų namie, tad perkame jiems kompiuterius ir įvedame internetą, kad turėtų kuo užsiimti. Manome, taip bus saugiau ir... nebeklausiame vaikų, ką jie veikia internete, kokiose svetainėse naršo, su kuo bendrauja...“. Panašiomis mintimis mokytojų forumą Liuksemburge spalio 21 d. pradėjo elektroninio saugumo ekspertas Karl Hopwood.

Tarptautinis „Saugesnio interneto 2009” forumas vyko spalio 22–23 d. Forumo dalyviai – mokiniai, mokytojai, tėvai ir įvairių institucijų atstovai – išvardijo daugybę internetinių pavojų: nuo netinkamo turinio informacijos, internetinio priekabiavimo, įžeidžiančių komentarų, privatumo ir teisių pažeidimo, elektroninių duomenų vagysčių iki psichologinės priklausomybės ir t. t. Visi pavojai, kurie vaikų tyko gatvėje, internete pasiekiami vienu pelės klavišo spustelėjimu. Kas turi būti atsakingas už vaikų mokymą, kaip saugiai naudotis internetu, kaip tai turėtų būti daroma, kokios priemonės reikalingos, su kokiomis problemomis susiduriama, – į visus šiuos klausimus atsakymų ieškojo forumo dalyviai.

Internetu kai kurie vaikai naudojasi nuo penkerių metų ar dar anksčiau, todėl pirmiausia už vaikų mokymą turi būti atsakingi tėvai. Tačiau, ar jie turi pakankamai žinių ir gebėjimų mokyti vaikus, kaip saugiai naudotis internetu? Svarbiausia yra šviesti visuomenę, todėl daugelyje šalių vyksta įvairios reklaminės kampanijos bei akcijos, raginančios visuomenę susimąstyti apie internete tykančius pavojus ir ieškoti būdų, kaip su jais kovoti. Įvairių visuomeninių kampanijų pavyzdžių pristatė Norvegijos ir kitų šalių atstovai. Dažniausiai tai – trumpi filmukai, rodomi per nacionalinę televiziją. Lietuvoje demonstruotas filmukas „Pasidomėk, ką tavo vaikas veikia internete“ taip pat buvo viena iš sėkmingiausių ir efektyviausių reklaminių kampanijų, kurių galėtų būti ir daugiau.

Kai vaikas pradeda lankyti darželį ar mokyklą, atsakomybę už vaiko mokymą, kaip saugiai naudotis internetu, privalo prisiimti kiekvienas mokytojas. Tačiau ir vėl susiduriame su problema, ar patys mokytojai žino, kaip saugiai naudotis internetu ir kaip to mokyti mokinius. Pavyzdžiui, Prancūzijoje mokytojai privalo gauti specialų pažymėjimą, kuris įrodo, kad mokytojas yra išklausęs kursus ir susipažinęs su saugaus interneto mokymo tema. Lietuvos mokytojai privalo gauti civilinės saugos pažymėjimą, t. y. privalo žinoti, kaip jie ir jų mokiniai turi elgtis iškilus tam tikrai grėsmei, pavyzdžiui, potvynio ar žemės drebėjimo metu. Tačiau, kaip elgtis susidūrus su internetiniais pavojais, kurių tikimybė iš tiesų yra daug didesnė nei žemės drebėjimo, pradinių klasių ar kitų dalykų mokytojai, deja, nėra mokomi, todėl jiems tai – didžiulis iššūkis.

Forume dalyvavusių mokytojų nuomone, pirmiausia jiems reikia pasitikėjimo savimi ir žinių. Būtina nuolat organizuoti kursus mokytojams, kurių metu jie būtų supažindinami su internetiniais pavojais, būdais, kaip jų išvengti, ir, visų pirma, metodika, kaip mokyti mokinius saugiai naudotis internetu. Reikalingos įvairios priemonės skirtingo amžiaus mokiniams. Puikias mokymo priemones demonstravo Lenkijos atstovai. Jų priemonės patrauklios mokiniams, šiuolaikiškos ir puikiai metodiškai paruoštos. Vokietijos atstovai pristatė visą rinkinį pedagoginių priemonių, kuriomis naudojasi įvairių dalykų mokytojai.
Taip pat daugelis forumo dalyvių teigė, kad mokyti reikia ne tik mokytojus, bet ir mokytojų rengėjus, kvalifikacijos kėlimo įstaigų darbuotojus, mokyklų direktorius ir visus su mokinių ugdymu susijusius švietimo darbuotojus.

Mokiniai mano, kad jie puikiai geba naudotis kompiuteriu, kai kurie netgi didžiuojasi, jog „žino daugiau“ už mokytojus ir savo tėvus. Bet ar iš tiesų taip yra? Ar jie geba patys be suaugusiųjų pagalbos kritiškai įvertinti situacijas ir priimti tinkamus sprendimus? Taip, jų gebėjimai naudotis kompiuteriu yra geresni nei kai kurių mokytojų ar tėvų, bet daugybė internetinio priekabiavimo ir kitų atvejų rodo, kad jauniausiems interneto vartotojams pagalba yra tiesiog būtina. Kaip teigė jaunimo forumo dalyviai, kartais, ypač paaugliams, yra sudėtinga kalbėti apie problemas su savo tėvais ar mokytojais, kuriuos jie pažįsta, todėl būtina ir anoniminė pagalba ar internetinės pagalbos biuras, kur kvalifikuoti specialistai konsultuotų mokinius ir padėtų jiems spręsti iškylančias problemas. Forumo dalyviams patraukliausia pasirodė bendraamžių pagalbos linija, kuri labai sėkmingai įgyvendinama kai kuriose šalyse.

Dar viena problema – privačių įmonių, socialinių tinklų kūrėjų ir kitų internetinių socialinių paslaugų tiekėjų atsakomybė. Šiais metais minint Saugesnio interneto dieną pagrindinių socialinių internetinių paslaugų tiekėjų, pavyzdžiui, Facebook, Google, Microsoft, Yahoo, MySpace, YouTube ir kt. atstovai pasirašė susitarimą, įpareigojantį juos prisiimti daugiau atsakomybės užtikrinant saugų naudojimąsi jų teikiamomis paslaugomis. Jau dabar daugumoje populiariausių socialinių tinklų portalų vartotojai skatinami vienu pelės klavišo spustelėjimu pranešti apie netinkamo turinio informaciją, nuotraukas ar įžeidžiančius komentarus. Kaip kovojama su įprastu nusikalstamumu pasitelkiant visas priemones, taip turi būti kovojama ir su internetiniu nusikalstamumu.

Pastaruoju metu net keliose šalyse imta svarstyti klausimą, ar mokiniai ir mokytojai gali bendrauti socialiniuose tinkluose, nes kyla tam tikrų etikos problemų. Tačiau juk tik taip suaugusieji galės stebėti, ką jaunimas veikia socialiniuose tinkluose, ir užkirsti kelią galimoms problemos. Būtų labai gerai, jei ir tėvai nuolat stebėtų savo vaikų, ypač jaunesnio amžiaus, veiklą internete ar socialiniuose tinkluose, žinotų, su kuo jie bendrauja, kokiomis nuotraukomis ar informacija dalijasi.

Forumo dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į kartų atotrūkio problemą. „XX amžiaus mokytojui tenka mokyti XXI amžiaus mokinius, ir tai mums, mokytojams, yra pats didžiausias iššūkis,“ – teigė mokytojų forumo dalyviai. Tai, kas suaugusiems yra nauja ir svetima, jaunajai kartai – įprasta ir sava. Mokiniai, gimę skaitmeniniame pasaulyje ir nuo mažens susiduriantys su įvairiomis technologijomis, lengviau jas įsisavina, o mokytojui tam tenka skirti daug daugiau pastangų bei laiko, kartais net ir psichologinio pasiruošimo.

Dar viena problema – skirtingas virtualaus ir realaus pasaulio suvokimas. Dauguma suaugusiųjų atskiria šiuos du pasaulis, pavyzdžiui, griežtai baudžia vaikus už priekabiavimą mokykloje ar namie, o į internetinį priekabiavimą žiūri atlaidžiai ir net patys anonimiškai komentuodami kitų mintis internete praranda bet kokį moralės jausmą. Tačiau jei vaikai didžiąją dalį savo laisvalaikio praleidžia virtualioje erdvėje, tai ar galima teigti, kad egzistuoja aiški riba tarp tikros ir virtualios realybės... Turime keisti savo požiūrį ir mokyti jaunimą, kad moralės ir etikos normų svarbu laikytis visur – tiek kasdienėje natūralioje aplinkoje bei situacijose, tiek virtualiai bendraujant internetinėje erdvėje.

Forumui baigiantis, organizatoriai džiaugėsi, kad forumas „Saugesnis internetas 2009” sukėlė įvairių diskusijų. Tikimasi, kad dalyvių mintis išklausys valdžios, ministerijų, nevyriausybinių organizacijų bei privataus sektoriaus atstovai ir internetiniam saugumui nuo šiol bus skiriamas didesnis dėmesys, vaikai bus mokomi naudotis internetu taip, kaip jie dabar yra mokomi pereiti gatvę.

 

Staselė Riškienė,

Kuršėnų Pavenčių vidurinės mokyklos mokytoja

« Atgal

Užsuk sužinoti tai, ką seniai turėjai žinoti, bet niekas nesakė. Atrask, pažink, būk tikras.