Svetainės medis|    
  Pagrindinis   Vaikams ir jaunimui Tėvams  
Pranešk
Vaikų linija 116 111

Naujienos ir naujienlaiškiai

/2005-12-08/

Gyvenimą tvarko kompiuteris

Per praėjusius porą metų į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kreipėsi 16 asmenų dėl problemų, susijusių su kompiuteriniais žaidimais.

 
Pirmasis šio centro pacientas buvo 27 metų vyras, kuris dar 2001 metais kreipėsi įkalbėtas žmonos. Be to, jis buvo priklausomas nuo alkoholio. Vėliau išaiškėjo jo „kompiuteriškoji“ problema, kurią jis buvo pasilikęs kaip pakaitalą tarp alkoholio nevartojimo laikotarpių.
2002-2003 metais atsirado pavieniai atvejai besikreipiančiųjų žmonių, kurie buvo sunerimę dėl savo  paauglių vaikų sveikatos sutrikimo. Tuos negalavimus jie siejo su pernelyg dideliu susidomėjimu kompiuteriu. Jauniausias klientas, kurį atvedė motina, buvo dvylikos metų. Tačiau didžiumą pacientų sudaro 14-17 metų paaugliai, berniukai.
Specialistai pastebėję, kad apie 10 procentų interneto vartotojų yra priklausomi nuo šio pomėgio. Dauguma jų nesuvokia, kad asmeniniame gyvenime turi problemų susijusių su šia priklausomybe, kuri prilyginama azartiniams žaidimams, kleptomanijai ar net alkoholizmui.
Pasirodo, tik 9 proc. žmonių, naršančių po internetą, ieško informacijos. Visi kiti į jį lenda dėl pramogų ar bendravimo. Iš jų 37 proc. — nuolatiniai pokalbių svetainių svečiai. Patys vartotojai iš patraukliausių interneto ypatybių mini anonimiškumą (86 proc.), prieinamumą (63 proc.), saugumą (58 proc.).
Pasak psichologų, kompiuterių ir interneto priklausomybę lemia ne pats kompiuteris, o socialinės ar psichologinės žmogaus problemos, tarpusavio santykiai, santykiai šeimoje. Apie 50 proc. asmenų, priklausomų nuo interneto, yra turėję kokią nors kitą priklausomybę ar psichikos sutrikimų (nerimą, depresiją). Trečdaliui bandančiųjų nepavyksta atsikratyti šios priklausomybės.
 
Kompiuteriškoji vaikystė
Kodėl šiais laikais apie galingą praėjusio amžiaus išradimą — kompiuterį — vis dažniau kalbama su susirūpinimu? Labiausiai dėl to sunerimę tėvai, nes šis išradimas skaudžiai smogia per atžalų smegenis.
Viena motina apie savo ketverių metų sūnų Rolandą taip pasakojo: „Berniukas yra tikras kompiuterių maniakas. Nors jam ir ribojam laiką, kurį jis gali praleisti prie kompiuterio, tačiau nustatytam terminui pasibaigus, jis puola į isteriją, reikalauja leisti dar žaisti. Konfliktas dažniausiai baigiasi tuo, kad mums tenka nusileisti sūnaus įgeidžiams“.
Kita mama lyg ir didžiuodamasi dėstė, jog jos sūnus Mantas jau trejų būdamas savo žodyne turėjo įvairius kompiuterinius terminus ir mokėjo prie kompiuterio šį bei tą nuveikti. Bėda, kad berniukas dažnai sirguliuodavo ir dažnai neidavo į vaikų darželį. O jeigu ir lankydavo, tai grįžęs vis tiek pirmiausia stengdavosi kompiuterį įsijungti. Beje, net pas senelius į kaimą važiuodavo spyriodamasis, kol šie neįsigijo kompiuterio.
Aštuonerių Andrių auginanti jauni tėvai su nerimu konstatavo, kad po metų aktyvios veiklos prie kompiuterio pablogėjo jo regėjimas. Gydytoja išrašė akinukus. Tik tuomet tėvai nutarė imtis griežtų priemonių — vaikui matant iš viso atjungė kompiuterį. Pirmoji savaitė berniukui buvo tikra kančia, vaikštinėjo iš kampo į kampą nerasdamas sau vietos. Tačiau vėliau susirado kitokių užsiėmimų, pradėjo su vaikais daugiau bendrauti, krepšinį žaisti.
Pastebėję, kaip kompiuteris pakeičia jų atžalas ir šie darosi visa labiau nuo jo priklausomi, tėvai sunerimsta. Jų nerimą dar pakursto įvairūs faktai iš pasaulio gyvenimo. Antai prieš keletą metų du ginkluoti 17 ir 18 metų amerikiečiai moksleiviai įsiveržė į vieną mokyklą ir ten nušovė dvylika moksleivių, mokytoją, sužeidė 23 paauglius ir galiausiai nusišovė patys. Vėliau paaiškėjo, kad šio nusikaltimo scenarijų padiktavo ypatingai žiaurus kompiuterinis žaidimas „Tactics Doom“.
 
Saikas – geriausias vaistas
Vilniaus priklausomybės ligų centro Ankstyvos diagnostikos ir reabilitacijos skyriaus vedėja psichiatrė Vilma Andrejauskienė pastebėjo, jog  ne tik vaikus traukia kompiuteris.
„Pasitaiko ir gerokai pagyvenusių žmonių, kurie prie kompiuterio praleidžia labai daug laiko, žaisdami įvairius žaidimus. Viena 74 metų moteriškė prisipažinusi, jog kompiuteris jau seniai jai atstoja serialus. Kitų šeimos narių nuostabai, močiutė prie jo praleidžia ištisas naktis“, — iš savo praktikos žinomą pavyzdį pateikė ji.
Girdėdama su pasididžiavimu tariamus tėvų žodžius, kad jų mažyliui vos keli metai, tačiau jis jau puikiai susigaudo prie kompiuterio, arba klausydama, jog kiti savo atžaloms meluoja, jog kompiuteris sugedęs ar mama nemoka jo įjungti be tėčio, psichiatrė ragina į užsiėmimus kompiuteriu nežiūrėti tik pro juodus akinius.
„Jei viskas daroma su saiku, derinama su vaiko turimu laisvalaikiu, jo pareigomis, tai kompiuteris šiuo metu teikia didžiulius privalumus. Seniau reikėdavo daugybę knygų susirasti ir perskaityti, kad rastum reikiamą informaciją, o dabar tik žinok tinklapio adresą... Vaikus visada traukė ir trauks naujovės, rizika, noras pirmauti. Bet jei užsiėmimas kompiuteriu tampa gyvenimo būdu, trukdo realiai egzistencijai, sukelia sveikatos, tarpusavio santykių, finansų, visuomeninės mokyklinės veiklos problemų, tada — baisu“, — kalbėjo psichiatrė apgailestaudama, kad didžioji dalis besikreipusiųjų pagalbos į Priklausomybės ligų dienos centrą buvo su įsisenėjusios ligos požymiais. Dalį pacientų nukreipė  psichikos sveikatos centrų medikai, kiti atvyko savarankiškai, paakinti informacijos institucijų. Beje, dienos centre paaugliams paslaugos nemokamos.
V.Andrejauskienė aiškino, jog priklausomybės susiformavimas yra psichinės ligos išraiška. Dažniau reiškiasi piktnaudžiavimo atvejai.
Priklausomybės požymiai yra labai įvairūs ir apima keletą sričių. Pirmiausia — psichinės būsenos pasikeitimai. Dažniausiai tėvai skundžiasi, kad vaikas pasidarė nesukalbamas, išsiblaškęs, dirglus, vyrauja disforinė nuotaika, jam būnant ne prie kompiuterio reiškiasi pykčio netolerancijos atvejai. Perdaug nesigilindami į problemos esmę, tėvai neretai visus šiuos simptomus klaidingai priskiria paauglystei...
Tačiau pasikeičia ne tik psichinė būsena, išryškėja ir sveikatos sutrikimo požymių: blogas miegas, apetito praradimas, vis neturi laiko pavalgyti, nenori valgyti, pasikeitęs skonis, išblyškimas, svorio pokyčiai. Keičiasi ir įgūdžiai: anksčiau buvęs labai pareigingas, darbštus, nuoseklus moksleivis, dabar ėmė praleisdinėti pamokas, blogiau mokytis, vis dažniau su draugais bendrauti internetu, vengti susitikimų, mažiau idomėtis realia tikrove...
Tuo pačiu psichiatrė perspėja, jog išryškėjus priklausomybės ligos požymiams, reikia kreiptis medikų pagalbos. Priešingu atveju, laukia liūdna ateitis, kuri gali baigtis net savižudybe, staigia mirtimi, negrįžtamais psichikos sutrikimais.
 
Ilgas gydymas
Taigi, įtarus galimą priklausomybės nuo kompiuterio ligą, būtina kreiptis medikų pagalbos. Nebūtinai tai reiškia, kad ligonis bus guldomas į ligoninę. Tai daroma tik sunkiais atvejais, t.y. kai psichikos sutrikimas yra labai ryškus, egzistuoja savižudybės grėsmė. Tuomet terapija trunka ilgus mėnesius.
Dažniau taikomas ambulatorinis gydymas. Sudaromos individualios ilgalaikės psichoterapinės programos, kuriose turi dalyvauti visa šeima. Gydoma tol, kol nebelieka iki tol buvusių psichikos sutrikimų. Vėliau aptariama, kaip elgtis prie kompiuterio. Gydytoja užsiminė, jog vienas iš jos pacientų klausęs, ką jam sakyti mokykloje informatikos mokytojai, gali nesuprasti...
Ar gydymosi metu pacientai visiškai negali įsijungti kompiuterio? Tai kiekvienu atveju aptariama atskirai, derinama su artimaisiais. Kitais atvejais sudaromi darbo ir tik tam tikrose srityse planai. Svarbu ir kontrolė, kad nebūtų apgavysčių, būtų užtikrintas demokratinis susikalbėjimas...
Priklausomybės ligų specialistė atkreipė dėmesį, jog kartą „išsigydžius“ nuo kompiuterio yra labai didelis pavojus „atkristi“, jei niekas nesikeis, arba į senas vėžes grįš tiek artimųjų, tiek ir pačio paciento požiūris. Laikinai grįžtama prie saikingo vartojimo, galvojant, kad ilgainiui viskas susitvarkys. Be to, išlieka didelė rizika nuo vienų malonumų pereiti prie kitų, pavyzdžiui, „cheminių“.
 
Kad liktų draugas
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaiko didžiulis pomėgis dirbti kompiuteriu (net jei tai mokomosios ugdymo programos) iki 10 metų, gali pristabdyti jo intelektinį bei fizinį vystymąsi, užgniaužti  domėjimąsi įprastais vaikiškais žaidimais ir bendravimą su bendraamžiais. 
Ką tėvai bekalbėtų apie savo vaikų potraukį kompiuteriui, pasak psichiatrės V.Andrejauskienės, ne jie yra kalčiausi dėl atsiradusios problemos. „Kalti jie bus tada, kai neatkreips reikiamo dėmesio į atsiradusius iki tol vaikui nebūdingus požymius, iškilusias problemas, nesiims atsakomybės ieškoti tinkamos pagalbos, kada jos reikia“, — įsitikinusi ji.
Kilus įtarimams dėl nenormalaus vaiko santykio su kompiuteriu, tėvai pirmiausia turi susitarti tarpusavyje, nes jei mama mato bėdas, o tėvas ne — tada bėda. Nuo priklausomybių ligonius gydanti gydytoja pabrėžia, jog svarbu niekada iš savo dėmesio lauko neišleisti vaiko, kiek jam metų bebūtų, kad paskui nereikėtų prisipažinti „aš savo vaiko, pasirodo, visai nepažįstu...“. Tėvai neretai net nesutaria, į kokios srities specialistą reikėtų kreiptis — vaikus tempia pas terapeutus, konsultuojasi su farmacininkais... „Man kartais susidaro nuomonė, kad gėdijamasi prieš kaimynus, jei vaiką nuves pakonsultuoti pas paauglių psichiatrą“, — sakė pašnekovė.
V.Andrejauskienė mano, jog ateityje priklausomybės nuo kompiuterio atvejų nuolat gausės. Kad tų problemų būtų kuo mažiau, o kompiuteris būtų tik geras draugas ir pagalbininkas, pasak medikės, pedagogai, socialiniai darbuotojai, medikai, žiniasklaida turėtų jau dabar plačiai kalbėti, diskutuoti, daugiau informuoti suaugusiuosius.
O kiek laiko vaikas galėtų saugiai praleisti prie kompiuterio, turėtų aptarti  „šeimos taryba“. „Saikingai ir niekam nekliudant, — pataria psichiatrė. — Bet visada iš anksto susitarus, kokiuose interneto puslapiuose galima lankytis ir pasiliekant jų kontrolę, aptarus lankymosi interneto kavinėse sąlygas.“
 
Laimius STRAŽNICKAS,
"Savaitė su TV" Nr. 36, 2005 09 07

 

« Atgal

Užsuk sužinoti tai, ką seniai turėjai žinoti, bet niekas nesakė. Atrask, pažink, būk tikras.