Svetainės medis|    
  Pagrindinis   Vaikams ir jaunimui Tėvams  
Pranešk
Vaikų linija 116 111

Naujienos

/2014-05-06/

Paauglių internete išplatintos intymios nuotraukos gali sukelti nemalonių pasekmių

Nemaža dalis Lietuvos paauglių yra susidūrę su sekstingu (angl. sexting – dviejų žodžių „sex“ ir „texting“ kombinacija) – elgesiu, kai dalijamasi intymaus turinio vaizdais ar žinutėmis, kito žmogaus intymios nuotraukos persiunčiamos naudojantis technologijomis: mobiliaisiais telefonais, elektroniniu paštu, socialiniais tinklais, pažinčių svetainėmis ir pan. Tarptautinis tyrimas „EU Kids Online“ jau 2011 m. parodė, kad 4 proc. 9-16 metų amžiaus Lietuvos vaikų siuntė, o kas penktas tokio amžiaus vaikas yra gavęs seksualinio turinio vaizdų ar žinučių.

Psichologai pastebi, kad merginos dažnai siunčia savo apnuoginto kūno nuotraukas, norėdamos parodyti save ar padaryti įspūdį kitiems, nepagalvodamos apie galimas pasekmes. Tuo tarpu vaikinai dažniau linkę platinti kitų asmenines nuotraukas, siekdami išjuokti ar atkeršyti.

„Vis dažniau tenka susidurti su paaugliais, nukentėjusiais nemaloniose situacijose, kai asmeninės intymios nuotraukos tyčia ar netyčia atsidūrė viešojoje erdvėje, – teigia VšĮ „Vaikų linija“ savanorių mokytoja, psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. – Sekstingo problema – jo pasekmės, nes viešojoje erdvėje pasklidusi nuotrauka gali sugadinti paauglio reputaciją. Be to, dažnai kaltinami patys nusifotografavę paaugliai, nors savo atvaizdą siuntė tik mylimam žmogui ir nesitikėjo, kad jį pamatys ir kiti.“ J. S. Jasiulionė yra susidūrusi su atvejais, kai susipykus draugams ar porai, keršto priemone tampa intymios nuotraukos arba vaizdo įrašo paviešinimas.

Pasak psichologės, sekstingo pradžia galima laikyti ir nepažįstamų žmonių prašymus internete, kad paaugliai atsiųstų savo apnuoginto kūno vaizdų: „Dažniausiai iš pradžių su paaugliais yra užmezgamas kontaktas, įgaunamas jų pasitikėjimas, o tada įvairiais tikslais prašoma atsiųsti apnuoginto kūno nuotraukų. Išplatinta asmeninė informacija bei vaizdai neretai tampa elektroninių patyčių priežastimi.“

Siekdami užkirsti kelią sekstingo pasekmėms, specialistai ragina paauglius neskubėti siųsti intymių nuotraukų, bet iš pradžių atsakyti sau į keletą klausimų: kodėl norisi siųsti nuotrauką šiam žmogui, ar norėčiau, kad šią nuotrauką pamatytų tėvai, mokytojai ar visai nepažįstami žmonės, kas bus, jei nuotraukos nenusiųsiu, ir kas nutiktų mano nuotraukoms, jei susipykčiau su draugu. Galų gale, nebijoti ir atsisakyti – mylimas žmogus turi suprasti ir nereikalauti daryti to, ko kita pusė nenori. „Jei vis dėlto nutiko taip, kad intymi informacija pateko į viešąją erdvę, pirmiausia reikia pasikalbėti su ją išplatinusiu žmogumi ir paprašyti išimti. Jeigu vaizdai plinta socialiniame tinkle, svarbu pranešti tinklo administratoriui ir paprašyti pašalinti intymius vaizdus, kaip pažeidžiančius taisykles. Svarbiausia, neatidėlioti ir imtis konkrečių veiksmų“, – pabrėžia J. S. Jasiulionė.

Psichologė pastebi, kad, susidūrę su sekstingo pasekmėmis, paaugliai dažniau linkę kreiptis pagalbos į bendraamžius nei į tėvus, nes baiminasi būti nesuprasti ar pasmerkti. Tėvams, sužinojus apie situaciją, į kurią pateko vaikas, patariama ne pulti teisti, bet išklausyti ir drauge ieškoti būdų, kaip spręsti problemą.

„Vaikų linija“, jau trečius metus vykdydama projektą „Saugesnis internetas“, teikia pagalbą vaikams ir paaugliams, susidūrusiems su sekstingu, seksualiniu viliojimu, elektroninėmis patyčiomis ar kita bauginančia patirtimi, naudojantis internetu. „Vaikų linijai“ galima skambinti telefonu 116111, rašyti elektroninius laiškus arba dalyvauti diskusijose interneto svetainės vaikulinija.lt forume. Vaikų saugumo internete bei jame kylančių grėsmių klausimais į „Vaikų linijos“ konsultantus gali kreiptis ir tėvai. Be to, naudingos informacijos galima rasti „Vaikų linijos“ interneto svetainėje vaikulinija.lt.

Projektą „Saugesnis internetas“ Lietuvoje pagal Europos Sąjungos programą įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centras (ITC), Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), asociacija „Langas į ateitį“ ir VšĮ „Vaikų linija“.

Daugiau informacijos apie projektą „Saugesnis internetas” galima rasti čia.

Apie VšĮ „Vaikų linija“:
„Vaikų linijos“ Lietuvoje veiklą organizuoja: VšĮ „Vaikų linija“ Vilniuje, Kauno vaikų gerovės centras „Pastogė“, Kauno Dainavos jaunimo centras ir Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba. „Vaikų linija“, teikdama pagalbą vaikams europiniu numeriu 116111, bendradarbiauja su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais.

„Vaikų linija“ yra ilgametė Lietuvos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos narė, taip pat priklausanti tarptautinei organizacijai „Child Helpline International“, vienijančiai 173 vaikų linijas 142 pasaulio šalyse.

2014 m. „Vaikų linijos“ veiklą finansiškai remia: TEO LT, AB (ilgametis rėmėjas), Europos Komisijos Saugesnio interneto programa, DAPHNE programa, Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa, Community Action Lithuania, Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo NVO Programa, Lietuvos gyventojai, skiriantys paramą aukojimo portale aukok.lt, pervedantys paramą tiesiogiai ir skiriantys dalį pajamų mokesčio. Paslaugomis tarnybą remia Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „aCoobe", UAB „Mediaskopas“, RsV agentūra „Ad verum“, reklamos agentūra „Not Perfect|Y&R Vilnius“, advokatųprofesinė bendrija „Bagdanskis iLAW“, UAB „Spinter tyrimai“, UAB „Media House", knygynų tinklas VAGA, UAB „Leidykla VAGA“, nacionalinis transliuotojas LRT, VšĮ „Kino pavasaris“, UAB „Vaikystės sodas“, viešbutis „Regina“.

Kontaktai žiniasklaidai:
RsV agentūra „Ad verum“
Tel. +370 5 233 6561
El. paštas adverum@adverum.lt

« Atgal

Užsuk sužinoti tai, ką seniai turėjai žinoti, bet niekas nesakė. Atrask, pažink, būk tikras.