Svetainės medis|    
  Pagrindinis   Vaikams ir jaunimui Tėvams  
Pranešk
Vaikų linija 116 111

Naujienos

/2013-11-12/

„Sekundė“: Tėvai turi žinoti, kas tas „Facebook“

Kasdienybės dalis

Šiuolaikinė mokykla sunkiai įsivaizduojama be išmaniųjų technologijų. Tačiau prie kompiuterių vaikai vis dažniau palinksta ne tik per pamokas, bet ir laisvalaikiu. Pasak medikų, per ilgas spoksojimas į kompiuterio ekraną ne tik kenkia regėjimui ir laikysenai, bet ir žaloja mokinio suvokimą apie aplinką, jis nebemoka tinkamai išreikšti savo jausmų, emocijų ir rasti mielos veiklos realybėje.

Anglų kalbos mokytoja ekspertė Staselė Riškienė, ne pirmus metus dirbanti su išmaniąja interaktyvia anglų kalbos klase, sako, kad senieji darbo metodai, kai pamokose naudojami tik vadovėliai, nebegali sudominti vaikų.

„Jau seniai pastebėjau, kad mokinių susidomėjimas ir motyvacija, kai dirbama su išmaniosiomis technologijomis, daug didesni. Pagrįsti tai skaičiais gana sudėtinga, svarbiausia – vaikų noras mokytis ir tai daryli savarankiškai“, – pažymėjo S. Riškienė.

Iš pradžių anglų kalbos pamokose buvo dirbama stacionariais kompiuteriais, tačiau dabar pasitelkiamos ir kitos šiuolaikinės technologijos: planšetiniai ir nešiojamieji kompiuteriai, išmanieji telefonai. Šios technologijos vaikams jau seniai nebėra koks nors stebuklas, todėl nereikia jų drausminti, kad sutelktų dėmesį į pamokos turinį, o ne landžiotų po internetinius puslapius ar socialinius tinklus.

„Išmaniosios technologijos jau lapo mūsų kasdienybe, ir mokykla luri žengti koja kojon su naujovėmis. Kai pamoka įdomi, vaikai žino, ko išmoks, per ją tikrai neužsiima kokiais nors dalykais“, – įsitikinusi mokytoja ekspertė.

Dirbant su šiuolaikinėmis technologijomis pagrindinė problema – priemonių trūkumas. Pasak pedagogės, nors daug investuojama į stacionarius kompiuterius ir interaktyviąsias lentas, bet tai neduoda norimo rezultato ir nėra patogu naudotis. Užsienio kalbų mokytojams įvairių programų ir priemonių pasirinkimas gana didelis, sunkiau dėstantiesiems lietuviu kalbą, tačiau pamokos sėkmę lemia tik pats pedagogas.

„Mokytojo amžius tikrai nėra itin svarbu. Būna, kad vyresni pedagogai išnaudoja visas interaktyviųjų technologijų galimybes, o jauni, ką tik baigusieji studijas šių technologijų vengia. Viskas priklauso tik nuo išradingumo“, – mano S. Riškienė.

Peržengiama riba

Psichologai atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinės technologijos iš tiesu padaro mokymąsi lengvesnį, patrauklesnį, todėl siūloma ugdymo procese išmaniųjų technologijų neriboti. Tačiau kai kalbama apie laisvalaikio leidimą prie jų, svarbu nepamiršti saiko.

Kaip teigė „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė, žmonių santykis su naujausiomis technologijomis labai įvairus: viena vertus, vyrauja smalsumas, noras žengti koja kojon su technologijomis, antra vertus, atsiranda įvairių baimių, tam tikrų rūpesčių ir sunkumų, iki šiol su tuo visuomenė dar nebuvo susidūrusi.

„Naujausios kompiuterinės išmaniosios technologijos labai naudingas dalykas, kai jomis naudojamasi saikingai. Kai vaikas internetu naudojasi neribotai, nežino saugumo taisyklių, potencialiai kelia pavojų ir sau, ir aplinkiniams. Net nekyla abejonių, ar verta ugdymo procese naudotis kompiuterinėmis technologijomis, tačiau kai kalbama apie laisvalaikį, turi būti išlaikoma pusiausvyra“, – pabrėžė J. S. Jasiulionė.

Psichologės teigimu, vaikai laisvalaikio neturėtų leisti tik prie kompiuterio. Jiems būtina užsiimti ir kita veikla – realiai bendrauti su draugais, tėvais, sportuoti, rasti bendrų veiklų su artimaisiais ir bendraamžiais. Tačiau vieno recepto, kaip išlaikyti tą vadinamąjį aukso viduriuką, specialistės tvirtinimu, nėra. Kiekvienoje šeimoje jis kitoks.

„Labai didelę įtaką daro tėvai. Paradoksalu, bet jie jau vienerių dvejų metų vaikučius pratina prie televizoriaus, kompiuterio ar išmaniųjų telefonų. Šios technologijos naudojamos tiesiog nuraminti mažylį, kaip aš sakau, „išjungti“. Vaikams tai patinka, tėvams labai patogu, todėl net nepajunta, kai nejučia peržengia ribą: pradeda neriboti laiko prie televizoriaus ar interneto“, – „Sekundei“ teigė J. S. Jasiulionė.

Privalo domėtis pomėgiais

Psichologės nuomone, svarbu, kad tėvai stebėtų, ką internete veikia jų vaikai, reikėtų kartu pažaisti įvairių edukacinių žaidimų. Taip ne tik bus palaikomas tėvų ir vaikų ryšys, bet ir atsiras proga savo atžaloms papasakoti apie internete tykančius pavojus.

„Labai svarbu neperlenkti lazdos. Puiku, jei penkiametis ar šešiametis gali kokį pusvalandį internete žaisti edukacinius žaidimus. Tik nereikėtų vaiko palikti vieno, tai galėtų būti bendra veikla.

Tėvai neturėtų pernelyg atsipalaiduoti, nors technologijos suteikia patogumo jausmą: vaikas nesišlaisto gatvėmis. Bet internete slypi ne ką mažiau pavojų“, – tvirtino J. S. Jasiulionė.

Galimybių vaikus apsaugoti nuo nepageidaujamų interneto portalų, svetainių ar pokalbių kambarių yra nemažai: interneto tinklalapių turinio filtravimo priemonių pasirinkimas gana didelis. Tačiau, psichologės teigimu, tėvai turėtų ne kontroliuoti, ką vaikas veikia internete, o pasistengti, kad jis būtu atviras su artimaisiais.

„Žinoma, paaugliai nemėgsta, kai kontroliuojamas kiekvienas jų žingsnis. Tėvai turėtų pasitikėti savo vaiku, domėtis, kuo gyvena jo bendraamžiai, pavyzdžiui, kokie socialiniai tinklai populiarūs tarp paauglių. Man kaip psichologei teko susidurti su tokiais paradoksais, kai tėvai ne tik nežino, kas vyksta elektroninėje erdvėje, bet ir nieko nenutuokia apie feisbuką.

Tėvai neturi giliai pasinerti į virtualią erdvę, bet privalo žinoti, kas įdomu ir patrauklu jų atžalai. Vaikas gal ne visada elgsis taip, kaip nori suaugusieji, bet iškilus kokiai nors bėdai kreipsis į tėvus“, – įsitikinusi J. S. Jasiulionė.

„Sekundė“
Lina Dranseikaitė

Sekundes_logo.png

« Atgal

Užsuk sužinoti tai, ką seniai turėjai žinoti, bet niekas nesakė. Atrask, pažink, būk tikras.